OCD: simptomai, priežastys ir gydymas

Autorius /

OCD, lietuviškai dažniausiai vadinamas OKS, yra obsesinis kompulsinis sutrikimas, kuriam būdingos įkyrios mintys, pasikartojantys ritualai arba abu kartu, o veiksmingiausias gydymas dažniausiai remiasi psichoterapija, ypač ERP, vaistais arba jų deriniu, kaip nurodo NIMH apžvalga.

Kas yra OCD

OCD ir OKS

OCD yra angliško pavadinimo obsessive-compulsive disorder santrumpa, o OKS yra lietuviškas atitikmuo obsesinis kompulsinis sutrikimas. Praktikoje abi santrumpos reiškia tą pačią būklę. Skiriasi tik kalba, o ne pats sutrikimas, jo diagnostika ar gydymo principai.

Kasdienėje kalboje žmonės kartais netiksliai sako turiu OCD, kai kalba apie tvarkos mėgimą, punktualumą ar didesnį kruopštumą. Tačiau klinikine prasme OCD nėra asmenybės bruožas ar pedantiškumas. Tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali atimti daug laiko, kelti stiprų nerimą, gėdą, kaltę ir reikšmingai riboti kasdienį funkcionavimą namuose, darbe, moksluose ar santykiuose.

Kaip pasireiškia sutrikimas

Dažniausiai OCD pasireiškia pasikartojančiu ratu, kurį gerai aprašo NHS simptomų aprašymas: žmogui kyla nepageidaujama mintis, vaizdinys ar impulsas, jis sukelia stiprų nerimą arba pasišlykštėjimą, tada atliekamas veiksmas ar mintinis ritualas, kuris trumpam palengvina būseną, tačiau netrukus viskas prasideda iš naujo.

Vieniems žmonėms ryškiausios yra obsesijos, kitiems labiausiai matomos kompulsijos, o daliai abi pusės susipina taip glaudžiai, kad pats žmogus ne visada iškart supranta, kas yra mintis, o kas jau atsakas į ją. Dėl to OCD gali atrodyti labai skirtingai. Vienas žmogus dešimtis kartų tikrina duris, kitas nuolat mintyse kartoja neutralizuojančias frazes, trečias vengia tam tikrų vietų, žmonių ar daiktų, nes bijo sukelti katastrofą, nors suvokia, kad tokia baimė yra perdėta.

Kada tai jau nebe įprotis

Skirtumas tarp įpročio ir OCD paprastai išryškėja tada, kai elgesys nebėra pasirinkimas, o tampa prievartiniu atsaku į nerimą. Kaip pabrėžia Amerikos psichiatrų asociacijos pacientams skirta informacija, obsesijos ir kompulsijos tampa problemiškos tada, kai žmogus jaučia stiprų spaudimą jas kartoti ir jos trukdo kasdieniam gyvenimui.

Įprastas elgesys paprastai yra lankstus. Jei žmogus mėgsta tvarką, jis gali susitaikyti su nedideliu netobulumu ir dėl to nesuirti emociškai. OCD atveju net mažas nukrypimas gali sukelti labai stiprų vidinį diskomfortą, o bandymas nepaklusti ritualui kelia įtampą, kuri atrodo beveik nepakeliama. Būtent šis prievartinis pobūdis, didelis laiko sąnaudos ir funkcionavimo sutrikdymas rodo, kad tai jau nebe paprastas įprotis.

OCD simptomai

Įkyrios mintys

Įkyrios mintys, arba obsesijos, yra pasikartojančios ir nepageidaujamos mintys, vaizdiniai ar impulsai, kurie įsiveržia prieš žmogaus valią. Svarbu suprasti, kad jos dažnai būna priešingos žmogaus vertybėms ir todėl ypač gąsdina. Būtent dėl šios priežasties OCD turintys žmonės neretai bijo, kad mintis kažką pasako apie jų tikrąją asmenybę, moralę ar ketinimus, nors pats sutrikimo mechanizmas veikia priešingai: kuo labiau žmogus minties bijo, tuo labiau ji įstringa dėmesyje.

Obsesijų turinys gali būti labai įvairus. Dažnos baimės dėl užterštumo, dėl galimos žalos sau ar kitiems, dėl moralinio ar religinio netobulumo, dėl lytinio pobūdžio minčių, kurių žmogus nenori, taip pat dėl simetrijos, tikslumo ar pojūčio, kad kažkas turi būti padaryta būtent taip, kaip jaučiasi teisinga. Nors turinys skiriasi, bendra patirtis dažniausiai ta pati: mintis suvokiama kaip svetima, nepageidaujama ir kelianti nerimą.

Kompulsijos ir ritualai

Kompulsijos yra pasikartojantys veiksmai arba mintiniai ritualai, kuriais žmogus bando sumažinti obsesijų sukeltą įtampą. Kaip aiškina Amerikos psichologų asociacijos medžiaga apie OCD, tai gali būti ir matomas elgesys, pavyzdžiui, plovimas, tikrinimas, dėliojimas, ir nematomi mintiniai veiksmai, pavyzdžiui, skaičiavimas, tylus kartojimas, prisiminimų tikrinimas ar bandymas mintį neutralizuoti kita mintimi.

Svarbu tai, kad kompulsija paprastai duoda tik trumpalaikį palengvėjimą. Kuo dažniau žmogus ritualą pakartoja, tuo stipriau smegenys išmoksta, kad nerimas mažėja tik paklusus ritualui. Taip sutrikimas įsitvirtina. Ilgainiui ritualai gali plėstis, sudėtingėti ir užimti vis daugiau laiko, net jei žmogus supranta, kad jų logika yra silpna ar visai neegzistuojanti.

Dažniausios OCD formos

Nors kiekvieno žmogaus simptomų derinys individualus, dažniausiai pasitaikančias kryptis gerai apibendrina nacionalinis psichikos sveikatos portalas Pagalba sau. Praktikoje dažnai matomos kelios pasikartojančios formos.

  • Užterštumo ir plovimo OCD, kai vyrauja baimė dėl mikrobų, nešvaros, ligų ar cheminio užkrato
  • Tikrinimo OCD, kai žmogus daug kartų tikrina duris, viryklę, dokumentus, laiškus, savo klaidas ar prisiminimus
  • Simetrijos ir tvarkos OCD, kai labai svarbu, kad daiktai, judesiai ar skaičiai atrodytų teisingi arba pilni
  • Įkyrių nepriimtinų minčių OCD, kai vyrauja agresyvios, seksualinės, religinės ar moralinės abejonės
  • Mintinių ritualų OCD, kai išoriškai elgesys gali atrodyti beveik nepastebimas, bet viduje vyksta nuolatinis neutralizavimas, maldų kartojimas ar savęs tikrinimas

Daug žmonių patiria ne vieną formą. Pavyzdžiui, užterštumo baimė gali derėti su tikrinimu, o religinės ar moralinės obsesijos su nuolatiniu prisipažinimų ieškojimu, perdėtu savo ketinimų vertinimu ar prašymu kitų patvirtinti, kad viskas yra gerai. Dėl to svarbu ne klijuoti sau subtipą, o suprasti bendrą mechanizmą.

Simptomai vaikams ir paaugliams

Vaikams ir paaugliams OCD gali atrodyti kitaip nei suaugusiesiems. Kaip nurodo AACAP informacija šeimoms, vaikai gali ne iki galo suprasti, kodėl atlieka ritualus, slėpti simptomus iš gėdos, dažnai prašyti tėvų patikinimo arba įtraukti šeimos narius į savo taisykles ir vengimą.

Praktikoje tai gali atrodyti kaip labai užsitęsęs ruošimasis į mokyklą, ilgas prausimasis, nenoras liesti tam tikrus daiktus, perdėtas taisymas ir perrašinėjimas, baimė išsiskirti su tėvais, dažnas klausimas ar tikrai nieko blogo neatsitiks, arba stiprus pyktis, kai kas nors sutrikdo ritualą. Kadangi vaikai ne visada moka tiksliai įvardyti savo išgyvenimus, suaugusieji kartais pirmiausia pastebi ne pačias obsesijas, o dirglumą, vengimą ir funkcionavimo blogėjimą.

OCD priežastys

Genetika

Vienos vienintelės OCD priežasties nėra, tačiau reikšmingą vaidmenį turi paveldimumas. Tai pabrėžia mokslinė genetinių tyrimų apžvalga, kurioje nurodoma, kad yra geri įrodymai apie genetinį indėlį, tačiau pats paveldėjimo modelis yra sudėtingas, o aplinkos veiksniai taip pat svarbūs.

Praktiškai tai reiškia, kad šeimoje gali būti didesnis polinkis į OCD ar susijusius nerimo bruožus, tačiau genetika nėra likimas. Paveldimas ne konkretus ritualas, o pažeidžiamumas, kuris vėliau sąveikauja su temperamentu, aplinka, gyvenimo įvykiais ir išmoktais reagavimo būdais.

Smegenų veiklos ypatumai

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad OCD siejamas ne su viena smegenų vieta, o su tam tikrų tinklų veiklos ypatumais. Tai aptaria neurobiologinė apžvalga apie kortiko-striato-talamo-kortikinius tinklus, kurioje pabrėžiama, kad būtent šių grandinių veiklos pakitimai laikomi vienu svarbiausių OCD modelių.

Paprastai tariant, smegenims tampa sunkiau paleisti abejonę, sustabdyti pasikartojantį signalą ir priimti, kad visiško tikrumo nebus. Dėl to neutralios ar menkos svarbos mintys gali būti klaidingai įvertintos kaip pavojingos, o ritualai ima atrodyti tarsi būtinas būdas atgauti kontrolę.

Stresas ir traumos

Stresas ir traumuojantys įvykiai nelaikomi vienintele OCD priežastimi, tačiau jie gali paskatinti simptomų pradžią arba sustiprinti jau esamą pažeidžiamumą. Tai rodo sisteminė PubMed apžvalga ir metaanalizė, kurioje stresiniai gyvenimo įvykiai dažniau aptinkami OCD turinčių žmonių anamnezėje, ypač laikotarpiu prieš sutrikimo pradžią.

Po labai įtempto laikotarpio žmogus gali pradėti ieškoti didesnio saugumo ir tikrumo, o ritualai gali tapti klaidingu saugumo mechanizmu. Vis dėlto svarbu neperspausti ir neieškoti vienos traumos kaip privalomo paaiškinimo. Daliai žmonių OCD prasideda be aiškaus išorinio sukrėtimo, todėl prasmingiausia kalbėti apie kelių veiksnių sąveiką, o ne apie vieną kaltininką.

Rizikos veiksniai

Riziką didina kelių sluoksnių derinys. Tarp jų svarbiausi yra šeiminis polinkis, ankstesni nerimo ar tikų simptomai, didesnis jautrumas neapibrėžtumui, polinkis pervertinti atsakomybę ir sunkumas priimti, kad mintis nėra veiksmas. Kai kuriems žmonėms reikšmingas ir perfekcionizmas, tačiau pats savaime jis dar nereiškia OCD.

Taip pat svarbu suprasti, kad rizikos veiksnys nėra diagnozė. Žmogus gali turėti daug įtampos, stiprų poreikį kontroliuoti ar labai jautriai reaguoti į kaltės jausmą, bet OCD išsivysto tik tada, kai šie bruožai įsitraukia į obsesijų ir kompulsijų ciklą. Būtent todėl du žmonės, turintys panašų temperamentą, gali nueiti visai skirtingais keliais.

OCD diagnostika

Kada kreiptis į specialistą

Į specialistą verta kreiptis ne tada, kai simptomai tampa nepakeliami, o vos pastebėjus, kad jie pradeda riboti gyvenimą. Kaip nurodo NHS OCD apžvalga, sutrikimas gali būti labai varginantis ir reikšmingai trukdyti gyvenimui, tačiau gydymas padeda jį kontroliuoti.

Signalai, kad konsultacija jau reikalinga, yra dažni ritualai, nuolatinis tikrinimas, didelis laiko švaistymas, vengimas, gėda dėl minčių, santykių įtampa, suprastėjęs darbingumas ar mokymosi rezultatai. Kreiptis verta ir tada, kai nesate tikri, ar tai OCD, nes ankstyvas įvertinimas padeda atskirti sutrikimą nuo kitų būklių, pavyzdžiui, generalizuoto nerimo, depresijos, tikų ar asmenybės ypatumų.

Kaip nustatomas OCD

OCD nustatomas klinikinio įvertinimo metu. Specialistui svarbu suprasti, kokios yra obsesijos, kokios kompulsijos, kiek laiko jos užima, ar žmogus suvokia jų perdėtumą, kokio stiprumo yra vengimas, kaip tai veikia kasdienį gyvenimą ir ar nėra kitų sunkumų, kurie galėtų paaiškinti simptomus arba juos papildyti.

Diagnostikos metu taip pat vertinama, ar mintys iš tiesų yra įkyrios ir svetimos, ar jos labiau primena realistišką nuogąstavimą, kliedesinį įsitikinimą, traumos prisiminimą ar asmenybės struktūrą. Šis atskyrimas labai svarbus, nes nuo jo priklauso ne tik diagnozė, bet ir gydymo taktika. Geras įvertinimas apima ne vien simptomų sąrašą, bet ir viso ciklo supratimą.

OCD testai ir klausimynai

Internetiniai testai gali padėti atpažinti problemą, bet diagnozės nepakeičia. Klinikinėje praktikoje simptomų sunkumui vertinti dažnai naudojamos struktūruotos skalės, o klinikinėse rekomendacijose Yale-Brown obsesinio kompulsinio sutrikimo skalė nurodoma kaip plačiausiai naudojamas OCD sunkumo vertinimo įrankis suaugusiesiems ir vaikams.

Tokie klausimynai padeda ne tik pradžioje, bet ir stebint gydymo eigą. Jie leidžia aiškiau matyti, ar mažėja užimamas laikas, ar silpnėja nerimas, ar rečiau atliekami ritualai. Vis dėlto net ir labai geras klausimynas nėra savarankiška diagnozė. Galutinį sprendimą priima specialistas, įvertinęs visą klinikinį vaizdą.

OCD ir obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas

OCD dažnai painiojamas su obsesiniu kompulsiniu asmenybės sutrikimu, tačiau tai nėra tas pats. Kaip nurodo MSD Professional Manual, obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas apibūdinamas nuolatiniu susitelkimu į tvarką, perfekcionizmą ir kontrolę, dėl ko žmogus tampa nelankstus ir jam sunku užbaigti užduotis.

Pagrindinis skirtumas tas, kad OCD atveju žmogų kankina įkyrios mintys ir jis dažniausiai suvokia, kad ritualai yra pertekliniai arba absurdiški, nors jų atsisakyti sunku. Obsesinio kompulsinio asmenybės sutrikimo atveju tvarka, taisyklės ir perfekcionizmas dažniau atrodo teisingi, prasmingi ir suderinami su žmogaus savivoka. Kitaip tariant, OCD yra nerimą maitinantis ciklas, o asmenybės sutrikimas labiau susijęs su ilgalaikiu charakterio ir santykių modeliu.

OCD gydymas

Kognityvinė elgesio terapija

Vienas svarbiausių OCD gydymo metodų yra kognityvinė elgesio terapija. Kaip nurodo MedlinePlus informacija apie OCD gydymą, pagrindiniai gydymo būdai yra kognityvinė elgesio terapija, vaistai arba abu kartu.

KET padeda ne tik kalbėti apie mintis, bet ir keisti santykį su jomis. Žmogus mokosi atpažinti klaidingas prielaidas, pavyzdžiui, kad vien mintis gali ką nors sukelti, kad visiško tikrumo būtina siekti visur, arba kad atsakomybė už galimą žalą yra absoliuti. Terapijoje svarbu ne ginčytis su kiekviena mintimi atskirai, o išmokti kitaip reaguoti į patį neapibrėžtumą ir nerimą.

Ekspozicijos ir reakcijos prevencija

Specializuota OCD gydymo forma yra ekspozicijos ir reakcijos prevencija, sutrumpintai ERP. Mokslinėje ERP apžvalgoje pabrėžiama, kad šis metodas yra pirmos eilės, įrodymais pagrįstas OCD psichoterapinis gydymas.

ERP esmė yra laipsniškai susidurti su tuo, kas kelia obsesinį nerimą, ir kartu atsisakyti įprasto ritualo. Pavyzdžiui, žmogus gali liesti daiktą, kurį laiko užterštu, ir susitarti kurį laiką neplauti rankų, arba sąmoningai priimti abejonę dėl užrakintų durų ir nebegrįžti tikrinti. Tokiu būdu smegenys per patirtį išmoksta, kad nerimas gali sumažėti savaime, o katastrofa neįvyksta vien todėl, kad ritualas neatliktas.

Gera ERP terapija nėra žmogaus metimas į didžiausią baimę be pasiruošimo. Ji paprastai planuojama pakopomis, sudarant nerimo hierarchiją, aiškiai įvardijant ritualus, vengimą, užtikrinimo ieškojimą ir mintines kompulsijas. Kuo tiksliau suprantamas individualus ciklas, tuo veiksmingesnis būna gydymas.

Vaistai nuo OCD

Vaistai dažniausiai svarstomi tada, kai simptomai yra vidutiniai ar sunkūs, kai terapija nepakankamai padeda arba kai žmogui sunku visavertiškai įsitraukti į ERP. Pagal NICE rekomendacijas, pirmos eilės medikamentinis gydymas dažniausiai remiasi SSRI grupės vaistais, o jei atsakas nepakankamas, gali būti svarstomas kitas SSRI arba klomipraminas.

Svarbu žinoti, kad vaistai neveikia akimirksniu. OCD gydyme atsakas dažnai vertinamas tik po kelių savaičių ar dar vėliau, todėl gydymo nenutraukiama per anksti vien dėl to, kad pirmomis savaitėmis pokyčiai maži. Taip pat svarbu stebėti šalutinį poveikį, laikytis gydytojo nurodytų dozių ir nesiimti savarankiško staigaus nutraukimo, nes tai gali pabloginti būklę.

Kombinuotas gydymas

Daliai žmonių geriausią rezultatą duoda terapijos ir vaistų derinys. Tai atitinka NHS gydymo aprašymą, kuriame nurodoma, kad esant sunkesniam OCD dažnai prireikia ilgesnio kombinuoto gydymo psichoterapija ir medikamentais.

Kombinuotas gydymas ypač naudingas tada, kai vien terapija stringa dėl labai didelio nerimo, depresijos, nuovargio ar kai žmogus yra tiek įsitraukęs į ritualus, kad sunku pradėti ekspozicijas. Tokiais atvejais vaistai gali sumažinti simptomų intensyvumą tiek, kad žmogus pajėgtų aktyviau dalyvauti terapijoje, o terapija savo ruožtu padeda tam, kad vien palengvėjimas nuo vaistų nevirstų tik laikinu pagerėjimu.

Gydymas atspariais atvejais

Kai simptomai išlieka nepaisant adekvačių pirmos eilės gydymo bandymų, kalbama apie gydymui atsparų OCD. Farmakoterapijos apžvalga apie gydymui atsparų OCD nurodo, kad tokiu atveju svarstomi tolesni žingsniai gali apimti vaistų keitimą, stiprinimą papildomu vaistu ir kitus specializuotus sprendimus.

Prieš vadinant atvejį atspariu, labai svarbu patikrinti, ar ankstesnis gydymas tikrai buvo pakankamas. Ar dozė buvo adekvati, ar gydymas truko pakankamai ilgai, ar žmogus realiai atliko ERP namų darbus, ar nepastebėtos mintinės kompulsijos ir užtikrinimo ieškojimas. Kai įvertinimas atliekamas tiksliai, kartais paaiškėja, kad problema buvo ne neveiksmingas metodas, o ne iki galo įgyvendintas gydymas. Vis dėlto daliai žmonių tikrai reikia labiau specializuotos priežiūros, komandinių sprendimų ir ilgesnio gydymo plano.

Gyvenimas su OCD

Kaip padėti sau kasdien

Kasdienė savipagalba nėra OCD gydymo pakaitalas, bet ji gali labai sustiprinti terapijos poveikį. Sveikatos apsaugos ministerijos pristatoma Pagalba sau platforma pabrėžia, kad joje pateikiama informacija apie psichikos sveikatos sunkumus, jų požymius ir praktinius būdus padėti sau bei kitam.

Kasdien naudinga stebėti, kas suaktyvina simptomus, mažinti užtikrinimo ieškojimą, nenutraukti ERP pratimų tarp konsultacijų, laikytis miego ir poilsio režimo, riboti nuolatinį informacijos tikrinimą ir labai sąmoningai atskirti realią problemą nuo OCD kuriamos tariamos grėsmės. Ne mažiau svarbu išmokti toleruoti mintį, kad absoliutaus tikrumo nebus. Būtent šis įgūdis ilgainiui mažina ritualų galią.

Kaip gali padėti artimieji

Artimųjų pagalba labai svarbi, tačiau ji veiksminga tik tada, kai nepalaiko paties sutrikimo mechanizmo. Mokslinėje apžvalgoje apie šeimos įsitraukimą pabrėžiama, kad didelis artimųjų prisitaikymas prie ritualų siejamas su sunkesniais simptomais, silpnesniu atsaku į gydymą ir didesne gydymo nutraukimo rizika.

Todėl artimieji paprastai padeda geriausiai tada, kai pripažįsta žmogaus kančią, bet neprisideda prie ritualų. Tai reiškia mažiau tikrinti už jį, mažiau duoti nuolatinių patikinimų, mažiau keisti visos šeimos gyvenimą pagal OCD taisykles ir vietoj to palaikyti gydymo planą. Svarbiausia laikysena yra tokia: matau, kad tau sunku, bet nepadėsiu OCD laimėti. Tokia parama dažnai būna šiltesnė ir veiksmingesnė nei bandymas nuolat nuraminti.

Atkryčio prevencija

Atkryčio prevencija prasideda dar gydymo metu. NCBI klinikinėje santraukoje, remiantis NICE rekomendacijomis, nurodoma, kad jei SSRI gydymas veiksmingas, jis paprastai tęsiamas bent 12 mėnesių, kad mažėtų atkryčio rizika ir būtų laiko tolesniam pagerėjimui.

Praktikoje tai reiškia, kad pagerėjus nereikėtų manyti, jog darbas baigtas. Naudinga turėti aiškų planą, kokie požymiai rodo slydimą atgal: dažnesnis tikrinimas, vėl atsirandantis vengimas, didėjantis užtikrinimo ieškojimas, grįžtantis perfekcionistinis taisyklių laikymasis arba noras atnaujinti senus ritualus tik dėl visa ko. Kuo anksčiau tai pastebima, tuo mažesnis pavojus, kad trumpas pablogėjimas virs pilnaverčiu atkryčiu.

Atkryčio prevencijai ypač svarbu ir toliau taikyti išmoktus ERP principus. Tai nereiškia nuolatinio gyvenimo terapijoje, bet reiškia gebėjimą laiku atpažinti OCD logiką ir sąmoningai nebegrįžti prie ankstesnių ritualų, net jei kelioms dienoms ar savaitėms nerimas vėl sustiprėja.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar OCD išgydomas?

Dažniausiai tiksliau sakyti ne ar visiškai išgydomas, o ar gali būti sėkmingai valdomas. NIMH leidinyje apie OCD pabrėžiama, kad visiško universalaus išgydymo nėra, tačiau gydymas padeda valdyti simptomus, dalyvauti kasdienėje veikloje ir gyventi visavertį gyvenimą. Daliai žmonių simptomai tampa minimalūs ar pasiekiama remisija, kitiems reikia ilgalaikės priežiūros.

Ar įkyrios mintys yra pavojingos?

Dažniausiai pačios įkyrios mintys nereiškia, kad žmogus nori jas įgyvendinti. Tai ypač svarbu kalbant apie smurtines, seksualines ar mirtį liečiančias obsesijas. NICE pilnojoje gairių versijoje aiškiai nurodoma, kad tokios temos OCD atveju yra dažnos ir neretai klaidingai interpretuojamos kaip reali rizika. Vis dėlto jei kartu yra tikras ketinimas žaloti save ar kitus, būtinas neatidėliotinas profesionalus vertinimas.

Ar galima gydytis be vaistų?

Taip, kai kuriems žmonėms ypač esant lengvesniam ar vidutinio sunkumo OCD pagrindinis gydymas gali būti psichoterapija, pirmiausia KET su ERP. Tai atitinka NICE gairių apžvalgą, kurioje aptariamas OCD atpažinimas, diagnostika ir gydymas vaikams bei suaugusiesiems. Ar gydyti be vaistų, ar juos pridėti, sprendžiama pagal simptomų sunkumą, funkcionavimo sutrikimą, ankstesnį gydymo atsaką ir žmogaus pageidavimus.

Kur kreiptis pagalbos Lietuvoje?

Lietuvoje pradėti verta nuo psichikos sveikatos centro ar šeimos gydytojo, o konkretų nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos žemėlapį skelbia Valstybinė ligonių kasa. Ten pateikiami psichikos sveikatos centrai ir kitos pagalbos galimybės pagal vietovę.

Jei reikia daugiau informacijos apie sistemą, Sveikatos apsaugos ministerija skelbia informaciją apie psichikos sveikatos centrus, o nacionalinis portalas Pagalba sau padeda rasti papildomą psichologinę pagalbą ir savipagalbos informaciją. Jei kyla skubus pavojus sau ar kitam, reikėtų nedelsiant kreiptis skubios pagalbos numeriu 112 arba vykti į artimiausią skubios pagalbos skyrių.

Į viršų