Dialektinė elgesio terapija (DBT)

Autorius /

Dialektinė elgesio terapija (DBT) yra struktūruota psichoterapija, kuri, kaip nurodo Nacionalinis psichikos sveikatos institutas, padeda žmonėms valdyti labai intensyvias emocijas, mažinti save žalojantį elgesį ir gerinti santykius, todėl ji dažniausiai pasirenkama tada, kai vien suprasti savo problemas jau nebepakanka ir reikia labai konkrečių kasdienių įgūdžių.

Kas yra dialektinė elgesio terapija (DBT)?

Dialektinė elgesio terapija yra etapais organizuojama psichoterapija, kuri, pagal Amerikos psichologų asociacijos žodyną, sujungia elgesio terapijos, kognityvinės elgesio terapijos ir dėmesingo įsisąmoninimo principus. Paprastai tariant, tai terapija žmonėms, kurie ne tik jaučia stiprias emocijas, bet ir labai greitai patenka į kraštutines būsenas, kuriose tampa sunku sustoti, apgalvoti pasekmes ir pasirinkti saugesnį atsaką.

DBT esmė yra ne vien sumažinti simptomus, o padėti žmogui susikurti kasdienybę, kurioje mažiau chaoso, mažiau pasikartojančių krizių ir daugiau gebėjimo atlaikyti sunkias būsenas jų nepabloginant. Dėl to ši terapija ypač vertinama tada, kai žmogus gyvena tarsi nuo emocinės audros iki emocinės audros ir vis grįžta prie tų pačių skaudžių elgesio modelių.

Kokiais principais remiasi dialektinė elgesio terapija (DBT)?

Pirmasis DBT ramstis yra dialektika, tai yra gebėjimas vienu metu laikyti dvi iš pažiūros priešingas tiesas. Rotherham Doncaster and South Humber NHS fondo aprašyme pabrėžiama, kad terapijoje derinami priėmimo ir pokyčio metodai: žmogus nėra smerkiamas už tai, kaip iki šiol mėgino išgyventi, bet kartu iš jo tikimasi mokytis naujų, saugesnių ir veiksmingesnių būdų reaguoti.

Antras svarbus principas yra įgūdžių mokymas. Kaip aiškina Behavioral Tech institutas, DBT sistemingai moko keturių pagrindinių įgūdžių grupių: dėmesingo įsisąmoninimo, distreso toleravimo, emocijų reguliavimo ir tarpasmeninio veiksmingumo. Idėja paprasta, bet labai praktiška: probleminis elgesys dažnai suteikia trumpą palengvėjimą, todėl vien jo atsisakyti neužtenka, reikia turėti kuo jį pakeisti.

Trečias principas yra nuoseklus elgesio stebėjimas. DBT daug dėmesio skiria ne vien tam, ką žmogus jaučia, bet ir tam, kas įvyksta prieš krizę, jos metu ir po jos. Tokia logika leidžia ne moralizuoti, o tiksliai suprasti, kokie dirgikliai, mintys, kūno pojūčiai, santykių situacijos ar nuovargio momentai labiausiai išmuša iš pusiausvyros.

Kuo dialektinė elgesio terapija (DBT) skiriasi nuo kitų terapijos krypčių?

Nuo daugelio klasikinių kognityvinės elgesio terapijos formų DBT skiriasi tuo, kad ji neapsiriboja vien minčių ir elgesio korekcija. Mind organizacijos paaiškinime pabrėžiama, kad DBT vienu metu siekia dviejų tikslų: priimti tai, ką žmogus jau dabar jaučia ir išgyvena, ir kartu keisti elgesį, kuris trukdo gyventi. Praktikoje tai labai svarbu žmonėms, kurie greitai pasijunta nesuprasti, suklydę ar sugėdinti ir todėl nutraukia gydymą arba nustoja savimi tikėti.

DBT taip pat yra labiau struktūruota nei daugelis kitų terapijų. Vašingtono universiteto DBT klinika aprašo aiškią tikslų hierarchiją: pirmiausia stabdomas gyvybei pavojingas elgesys, po to sprendžiama tai, kas trukdo pačiai terapijai, o tik vėliau imamasi platesnių gyvenimo kokybės klausimų. Dėl šios priežasties DBT dažnai atrodo labai konkreti, kryptinga ir orientuota į realų funkcionavimą, o ne vien į bendrą savijautos aptarimą.

Dar vienas skirtumas tas, kad pilna DBT programa paprastai apima ne vien individualias sesijas. Tai reiškia, kad žmogus ne tik kalbasi su terapeutu, bet ir mokosi įgūdžių, juos praktikuoja tarp susitikimų, o kartais gauna pagalbą ir tada, kai krizė kyla ne kabinete, o kasdieniame gyvenime. Būtent todėl DBT daugeliui žmonių tampa ne tik terapija, bet ir nauju emocinio gyvenimo valdymo būdu.

Kam skirta dialektinė elgesio terapija (DBT)?

DBT dažniausiai siūloma tada, kai pagrindinė bėda yra ne viena atskira diagnozė, o pasikartojantis emocinis nestabilumas, impulsyvūs veiksmai, santykių krizės ir sunkumas sustoti prieš padarant sau žalą. Ji ypač tinka žmonėms, kurie ne kartą bandė susitvarkyti patys, supranta savo problemas intelektualiai, bet kritinę akimirką vis tiek nebeturi vidinių stabdžių ar pakankamai veiksmingų įgūdžių.

Emocijų reguliacijos sunkumai

DBT labai tinka tada, kai žmogus gyvena tarsi ant emocinio slenksčio: greitai perkaista, sunkiai nusiramina, stipriai reaguoja į atstūmimą, kritiką ar konfliktą, o po to gailisi savo veiksmų. Cleveland Clinic apžvalgoje apie asmenybės sutrikimus pabrėžiama, kad sunkumai reguliuojant emocijas dažnai susiję su nuotaikų svyravimais, impulsyvumu ir santykių problemomis. DBT tokiu atveju moko ne slopinti jausmus, o juos atpažinti anksčiau, mažinti pažeidžiamumą ir rinktis veiksmą, kuris nepablogina situacijos.

Praktikoje tai reiškia, kad žmogus mokosi pastebėti ne tik patį sprogimą, bet ir ankstyvus ženklus: įtampą kūne, skubėjimą, juodai baltą mąstymą, stiprėjančią gėdą, pyktį ar tuštumą. Kuo anksčiau šie ženklai atpažįstami, tuo daugiau galimybių sustoti prieš krizę.

Savęs žalojimas ir suicidinės krizės

Vienas svarbiausių DBT taikymo laukų yra pasikartojantis savęs žalojimas, suicidinės mintys ar bandymai nusižudyti. Cochrane apžvalga rodo, kad DBT gali būti naudingesnė už įprastą pagalbą mažinant savęs žalojimą, suicidiškumą ir ribinio asmenybės sutrikimo simptomų sunkumą, nors įrodymų kokybė kai kuriose srityse vertinama atsargiai. Tai svarbi detalė: DBT nėra stebuklingas greitas pataisymas, bet ji turi gana tvirtą pagrindą būtent ten, kur rizika žmogui yra didžiausia.

Šioje srityje DBT ypatinga tuo, kad ji neapsiriboja vien pažadu daugiau taip nebesielgti. Terapijoje nagrinėjama, kokią funkciją savęs žalojimas atliko, ką jis trumpam suteikė, kokioje vietoje grandinė nutrūko ir kokius žingsnius reikia įdėti tarp impulso ir veiksmo. Būtent toks konkretumas dažnai ir sumažina pasikartojimo tikimybę.

Impulsyvus ir save žalojantis elgesys

DBT dažnai skiriama žmonėms, kurių emocinė įtampa išsilieja per impulsyvius veiksmus. Avon and Wiltshire NHS informacijoje tarp tokių elgesio formų minimas per didelis alkoholio ar narkotikų vartojimas, besaikis išlaidavimas, nekontroliuojamas valgymas ir rizikingas seksualinis elgesys. DBT čia naudinga tuo, kad moko ne tik susilaikymo, bet ir supratimo, kokią emocinę skylę šis elgesys mėgino užpildyti.

Žmogui tai paprastai būna labai svarbu, nes vien draudimas ar moralizavimas retai suveikia. Kai atsiranda įgūdžiai ištverti įtampą, atidėti veiksmą, paprašyti pagalbos, numatyti pasekmes ir saugiau nuraminti save, impulsyvūs sprendimai po truputį praranda savo galią.

Nestabilūs santykiai ir ribinio asmenybės sutrikimo bruožai

DBT buvo sukurta pirmiausia žmonėms, turintiems ribinio asmenybės sutrikimo sunkumų, todėl ji ypač aktuali tada, kai santykiai yra labai intensyvūs, nestabilūs ir skausmingi. NHS ribinio asmenybės sutrikimo simptomų aprašyme pabrėžiami nestabilūs santykiai, stipri palikimo baimė ir kraštutinės reakcijos artumo bei atstūmimo situacijose. DBT tokiais atvejais padeda lėčiau reaguoti, aiškiau komunikuoti poreikius, mažinti santykių juodai baltumą ir kurti daugiau savivertės ne tik per kitų patvirtinimą.

Ši terapija ypač naudinga tada, kai žmogus nuolat atsiduria tame pačiame cikle: labai greitai prisiriša, labai greitai nusivilia, stipriai bijo būti paliktas, o po konflikto jaučiasi sugniuždytas, įsiutęs arba visiškai tuščias. Tarpasmeninio veiksmingumo įgūdžiai čia tampa ne teorija, o konkrečiais sakiniais, ribomis ir sprendimais, kuriuos galima iškart taikyti gyvenime.

Pasikartojantis savęs žalojimas paauglystėje

DBT turi ir paaugliams pritaikytą formą. NICE gairių terminų skyriuje DBT paaugliams apibūdinama kaip dažniausiai apie 16 savaičių trunkanti, aiškiai aprašyta gydymo forma, apimanti savaitines individualias sesijas, daugišeimines įgūdžių grupes, pagalbą tarp sesijų ir prireikus šeimos terapiją. Tai rodo labai svarbų DBT bruožą: kai problema ypač susijusi su savęs žalojimu, dirbama ne tik su pačiu paaugliu, bet ir su aplinka, kurioje jis turi taikyti naujus įgūdžius.

Paauglystėje tai itin svarbu todėl, kad krizės dažnai vyksta greitai, o savireguliacijos gebėjimai dar tik formuojasi. Kuo anksčiau jaunas žmogus išmoksta įvardyti būseną, kreiptis pagalbos ir atlaikyti stiprius impulsus jų neįgyvendindamas, tuo didesnė tikimybė sumažinti ilgalaikį sunkumų įsitvirtinimą.

Kaip vyksta dialektinė elgesio terapija (DBT)?

DBT procesas paprastai yra gana aiškios struktūros. Tai nėra vien laisvas kalbėjimas apie savaitės įvykius. Terapeutas ir klientas dirba pagal sutartą logiką: kas pavojingiausia, kas trukdo terapijai, kokių įgūdžių šiuo metu labiausiai trūksta ir kaip juos perkelti iš kabineto į realų gyvenimą. Dėl to DBT daugeliui žmonių atrodo saugi, nes joje mažiau miglotumo ir daugiau aiškių atramų.

Pirmasis susitikimas

Pirmieji DBT susitikimai dažnai būna ne pilnas gydymas, o įvadinis etapas, kuriame tikrinama, ar ši terapija žmogui tikrai tinka. Palo Alto universiteto aprašyme pabrėžiama, kad šiame etape pristatoma terapijos struktūra, aptariama trukmė, lūkesčiai, įsipareigojimas, telefono koučingo galimybė, dienoraščio kortelės ir vertybėmis grįsti tikslai. Paprastai tariant, žmogus gauna aiškų žemėlapį, į ką jis eina, ko iš jo bus prašoma ir kodėl tai daroma.

Toks pradinis aiškumas labai svarbus, nes DBT reikalauja daugiau aktyvaus dalyvavimo nei kai kurios kitos terapijos kryptys. Dažniausiai nuo pat pradžių aptariamas lankomumas, namų darbai, elgesys krizės metu, saugumas ir bendradarbiavimas, kad vėliau būtų kuo mažiau dviprasmybių.

Problemų įsivardinimas

Vėliau terapijoje labai konkrečiai įsivardijama, kokie elgesio modeliai kelia daugiausia žalos. Greater Manchester NHS DBT programos aprašyme nurodoma, kad individualiose sesijose aiškinamasi, kodėl nepageidaujamas elgesys įvyksta ir kodėl jį taip sunku pakeisti, o pirmiausia prioritetas teikiamas rizikingam elgesiui. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad kiekviena krizė yra išnarstoma į mažesnes dalis: situaciją, mintis, kūno pojūčius, impulsus, veiksmą ir pasekmes.

Tam gali būti naudojamos dienoraščio kortelės, kuriose žymimi impulsai, emocijų intensyvumas, savęs žalojimo ar kitų probleminių veiksmų epizodai, taip pat įgūdžiai, kuriuos žmogus mėgino taikyti. Tokiu būdu terapija remiasi ne vien prisiminimais ar bendru įspūdžiu, bet ir gana tiksliais savaitės duomenimis.

Tikslų nustatymas

DBT tikslai nėra sudedami bet kokia tvarka. Mayo Clinic aprašyme pabrėžiama, kad DBT pirmiausia orientuojasi į pavojingą elgesį, po to į tai, kas trukdo gydymui, ir į tai, kas mažina gyvenimo kokybę. Todėl jei žmogus vienu metu kenčia nuo santykių konfliktų, savęs žalojimo ir darbo problemų, pirmiausia terapija spręs ne viską iš karto, o tai, kas šiuo metu yra pavojingiausia arba labiausiai griauna progresą.

Toks prioritetų sudėjimas dažnai labai palengvina procesą. Žmogui nebereikia vienu metu tvarkyti viso gyvenimo. Užuot skendus chaose, atsiranda aiški seka: pirma saugumas, tada stabilumas, tada gyvenimo kokybės gerinimas, o vėliau gilesni gyvenimo tikslai.

Dialektinės elgesio terapijos (DBT) metodai ir technikos

CAMH aprašyme nurodoma, kad standartinėje DBT programoje dažniausiai derinami keli komponentai: įgūdžių grupė, individuali terapija, pagalba realiu laiku tarp sesijų, atvejo valdymo elementai ir terapeutų konsultacijų komanda. Klientui tai reiškia, kad jis mokosi ne tik suprasti save, bet ir tiesiogiai treniruojasi, kaip išgyventi krizę jos nepaaštrinant, kaip reguliuoti emocijas, kaip aiškiai paprašyti to, ko reikia, ir kaip išlaikyti savigarbą sudėtinguose santykiuose.

Dažniausiai taikomos technikos yra dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, distreso toleravimo strategijos krizei, emocijų reguliavimo žingsniai, tarpasmeninio veiksmingumo formulės, savaitinis įgūdžių praktikavimas ir namų darbai. DBT tuo ir stipri, kad ji nesustoja ties įžvalga. Kiekviena įžvalga turi virsti konkrečiu veiksmu, kurį galima pakartoti ir sustiprinti realiame gyvenime.

Kiek trunka dialektinė elgesio terapija (DBT)?

Kiek sesijų dažniausiai reikia

Cleveland Clinic informacijoje apie DBT nurodoma, kad ši terapija paprastai trunka bent nuo šešių mėnesių iki metų, o kai kuriems žmonėms, ypač esant ryškesniems ribinio asmenybės sutrikimo sunkumams, gali tęstis ir ilgiau. Praktikoje tai dažniausiai reiškia savaitines individualias sesijas, o jei taikoma pilnesnė DBT forma, ir reguliarias įgūdžių grupes tuo pačiu laikotarpiu.

Jei skaičiuotume vien individualias savaitines sesijas, šeši mėnesiai dažniausiai reikštų apie 20–26 susitikimus, o metai apie 40–52 susitikimus. Kai programa apima ir grupes, bendras kontaktų skaičius būna gerokai didesnis, nes mokymasis vyksta keliais kanalais vienu metu.

Nuo ko priklauso trukmė

Trukmė labiausiai priklauso nuo problemų sunkumo, krizių dažnio, savęs žalojimo ar suicidinės rizikos, lankomumo, namų darbų atlikimo ir to, ar žmogus gauna pilną DBT programą, ar tik DBT informuotą individualią terapiją. Vieniems pakanka išmokti kelis svarbiausius įgūdžius ir sumažinti krizinių epizodų skaičių, kitiems reikia ilgesnio darbo, kad naujas reagavimo būdas taptų stabilesnis už senus automatizmus.

Trukmę taip pat lemia aplinka. Jei žmogus gyvena nuolatiniame konflikte, smurte, aktyvioje priklausomybėje, didžiuliame miego trūkume ar nuolatiniame santykių chaose, terapijai reikia daugiau laiko, nes dirbama ne tik su vidinėmis reakcijomis, bet ir su realiu kasdienio gyvenimo kontekstu.

Kada pasimato rezultatai

ABCT faktų suvestinėje nurodoma, kad tyrimai leidžia tikėtis vadinamosios elgesio kontrolės per maždaug 4–8 mėnesius, tai yra laikotarpio, kai gali sumažėti gyvybei pavojingas ar labai gyvenimą griaunantis elgesys. Vis dėlto tai nereiškia, kad po kelių mėnesių žmogus jaučiasi visiškai gerai ar nebeturi jokių simptomų. Dažniausiai pirmiausia pasimato didesnis sustojimas prieš veiksmą, mažesnis krizių dažnis ir geresnis gebėjimas grįžti į pusiausvyrą, o gilesnis emocinis stabilumas ateina vėliau.

Daugeliui žmonių pirmasis apčiuopiamas rezultatas yra ne tai, kad jie staiga nebejaučia stiprių emocijų, o tai, kad tos emocijos nebevaldo kiekvieno sprendimo. Tai labai svarbus skirtumas, nes būtent jis leidžia pradėti kurti ilgalaikį pokytį.

Kiek kainuoja dialektinė elgesio terapija (DBT)?

Lietuvoje privačiai vienos individualios DBT ar DBT informuotos sesijos kaina dažniausiai sukasi apie 50–90 Eur už maždaug 50–60 minučių susitikimą. Jei terapeutas yra labai patyręs, dirba didmiestyje, specializuojasi sudėtingose krizėse arba konsultuoja anglų kalba, kaina gali būti ir didesnė.

Grupiniai DBT įgūdžių užsiėmimai dažniausiai kainuoja maždaug 30–60 Eur už vieną susitikimą, o intensyvesnės struktūruotos programos, kuriose derinama grupė ir individualios konsultacijos, gali kainuoti nuo kelių šimtų iki daugiau kaip 1000 Eur už visą ciklą, priklausomai nuo trukmės ir intensyvumo.

Jei skaičiuotume tik individualias savaitines sesijas, orientacinė 6 mėnesių trukmės kaina dažniausiai būtų apie 1200–2300 Eur, o 12 mėnesių darbas apie 2400–4600 Eur. Jei prie individualių sesijų prisideda ir įgūdžių grupė, bendra suma gali padidėti gana reikšmingai. Dėl to prieš pradedant verta labai aiškiai pasitikslinti, ar siūloma pilna DBT programa, ar tik individuali terapija su DBT elementais, nes tai tiesiogiai lemia ir kainą, ir terapijos formatą.

Į viršų