11 Sau
Psichologija
216 views
Komentarų: 0

Kognityvinė elgesio terapija

Kognityvinė elgesio terapija

Kognityvinė elgesio terapija yra viena dažniausiai taikomų psichologinių gydymo būdų, kurio efektyvumas yra pagrįstas moksliniais tyrimais (žr. čia ir čia). Tai – viena iš psichoterapijos formų. Šios formos psichoterapija gali būti naudinga įvairiems sutrikimams gydyti ir psichologinėms problemoms spręsti, tarp kurių yra (skliausteliuose nuorodos į konkrečius mokslinius tyrimus, pagrindžiančius tokios psichoterapijos efektyvumą):

  • Depresijai (žr. čia).
  • Nerimo sutrikimui (žr. čia).
  • Priklausomybei (žr. čia).
  • Fobijoms.
  • Nemigai.
  • Valgymo sutrikimams (žr. čia).
  • Streso mažinimui.
  • Emocijų valdymui.
  • Geresnei komunikacijai su kitais žmonėmis.
  • Susitvarkyti su psichologiniais krizės ar traumos padariniais ir kt.

Ši psichoterapijos forma yra saugiai naudojama visų amžių pacientų gydymui, įskaitant ir vaikų, tačiau pastebėtina, kad nėra atlikta tyrimų dėl galimų neigiamų tokios psichoterapijos šalutinių poveikių. Kai kurie naudojami gydymo metodai gali tiesiogiai neigiamai paveikti pacientą bent trumpajame laikotarpyje: pavyzdžiui, kuomet pacientas turi tiesiogiai susidurti su savo baimės ar streso šaltiniu. Tačiau tikėtina, kad profesionalo priežiūra ir rekomendacijos bei paciento komunikacija apie kylančias emocijas ir jausmus, turėtų sumažinti bet kokią ilgalaikio neigiamo šalutinio poveikio tikimybę.

Pagrindiniai kognityvinės elgesio terapijos principai yra:

  • Psichologinių problemų ištakos, bent iš dalies glūdi neteisingame ar neproduktyviame.
  • Psichologinių problemų ištakos, bent iš dalies glūdi nenaudingose elgesio formose.
  • Su psichologinėmis problemomis susiduriantys žmonės gali išmokti geresnių būdų su jomis tvarkytis, taip palengvinti šių problemų simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kognityvinė elgesio terapija dažniausiai siekiama pakeisti neveiksnias ar neigiamą įtaką darančias mąstymo ir/ar elgesio formas. Tarp tokių formų galima išskirti perdėtas generalizacijas, perdėtai neigiamą mąstymą, pozityvių dalykų neįvertinimą, kiekvienos nesėkmės vertinimas, kaip katastrofos. Tarp naudojamų terapinių strategijų išskirti:

  • Atpažinti iškraipytą mąstymą, kuris sukuria psichologines problemas.
  • Atpažinus konkrečias iškraipyto mąstymo formas, iš naujo įvertinti jų santykį su realybe.
  • Geriau suvokti kitų žmonių elgesį ir jos motyvacijas.
  • Išmokti labiau vertinti savo paties gebėjimus ir jausti daugiau pasitikėjimo jais bei savimi.
  • Susidurti su baimėmis tiesiogiai, o ne jų vengti.
  • Išmokti tvarkytis su problematiškomis situacijomis jas imituojant žaidime vaidmenimis.
  • Išmokit medituoti ar kitaip nuraminti protą ir kūną.

Tai yra tik dalis kognityvinėje elgesio terapijoje naudojamų metodų. Be to, ne visi jie yra naudojami kiekvienos terapijos metu. Tai priklauso nuo psichologo / psichoterapeuto, terapiją lankančio paciento ir jų bendro sutarimo, kuris pasiekiamas po to, kai yra įvertinama konkreti paciento padėtis ir psichologo / psichoterapeuto gebėjimas padėti.

Kognityvinės elgesio terapijos tikslas yra padėti pacientui pačiam tapti savo psichologu / psichoterapeutu. To siekiama ne tik formalios terapijos metu psichologo / psichoterapeuto kabinete, bet ir „namų darbų” pagalba, kuomet tam tikri pratimai yra naudojami už formalios terapijos rėmų, be tiesioginės psichologo / psichoterapeuto pagalbos.

Kitaip nei dalis kitų psichoterapijos formų, kognityvinė elgesio terapija didžiausią dėmesį kreipia į tai, kas paciento gyvenime vyksta šiuo metu, o ne į tai, kas nutiko jo praeityje. Taip pat į centrą pastatoma konkreti problema, kurios ištakų ir prasmės nėra ieškoma pasąmonėje. Dėl šios priežasties kognityvinė elgesio terapija yra orientuota į konkrečias problemas ir konkrečius jos sprendimo būdus, kas taip pat reiškia, kad ji gali trukti trumpiau nei kitos psichoterapijos, pvz. psichoanalizė, nors, kaip ir kitų psichoterapijos formų atveju, nėra iš anksto nustatytos jos trukmės (nebent egzistuoja konkretus susitarimas tarp paciento ir psichologo / psichoterapeuto). Nors, esant poreikiui, ją galima taikyti kartu su kitomis psichoterapijos formomis ar vaistais (pvz. antidepresantais depresijos atveju).

Tačiau tyrimai rodo, kad kai kurių problemų ar sutrikimų atveju vien kognityvinė elgesio terapija gali būti tiek pat veiksminga ar net veiksmingesnė nei gydymas kai kuriais vaistais. Pavyzdžiui, apie šios terapijos veiksmingumą lyginant su gydymu tam tikrais vaistais depresijos atvejus gali skaityti čia.

Kaip ir psichoterapijos bendrąja prasme atveju, taip ir kognityvinės elgesio terapijos atveju, kad psichoterapija būtų veiksminga yra svarbu surasti psichologą / psichoterapeutą, kuris yra kvalifikuotas bei su kuriuo jaučiatės patogiai ir saugiai.

03Geg

Psichoterapija

Susidūrus su psichologinėmis, emocinėmis, elgesio ar kitomis psichinėmis problemomis, dažniausi psichologinėmis pagalbos pasirinkimai yra du: psichologo konsultacija arba psichoterapija. Abi jos ...
Continue Reading
12Bal

Psichologija

Psichologija yra mokslinė disciplina, kuri siekia geriau suvokti ir paaiškinti psichinius reiškinius ir žmogaus elgesį. Psichologas, priklausomai nuo kvalifikacijos, gali analizuoti tiek ...
Continue Reading