Pinigai nėra vien skaičiai banko sąskaitoje – jie veikia mūsų emocijas, motyvaciją ir kasdienius sprendimus, o psichologinė būsena savo ruožtu formuoja tai, kaip leidžiame, taupome ir rizikuojame. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo ir žinių apie finansus svyravimus, ir aiškų ryšį tarp finansinio streso bei emocinės sveikatos: Lietuvos bankas fiksuoja ilgalaikius finansinio raštingumo pokyčius, o visuomenės sveikatos ekspertai primena, kad finansinis nesaugumas didina nerimą bei kitus psichikos sveikatos simptomus.

Psichologijos įtaka finansų valdymui

Psichologiniai šališkumai (pvz. dabarties šališkumas, praradimų vengimas) lemia, kad trumpalaikės emocijos neretai nugalį ilgalaikius tikslus – tiek kasdienėse išlaidose, tiek investuojant. Lietuvos banko naujausias „Lietuvos investuotojo paveikslas“ rodo, kad 2024 m. augo gyventojų aktyvumas ir rizikos apetitas (ypač iki 34 m. grupėje), o jaunų investuojančių moterų skaičius padvigubėjo – tai iliustruoja, kaip lūkesčiai ir pasitikėjimas savimi perkelia elgsenę į rizikingesnes priemones.

Lūkesčiai dėl ateities tiesiogiai veikia piniginius sprendimus: kai pasitikėjimas ekonomika krinta, gyventojai linkę mažinti vartojimą ir atidėti pirkinius. Oficialiosios statistikos portalas 2025 m. spalį fiksavo, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis per metus sumažėjo 4 procentiniais punktais – tokia nuotaika paprastai „stabdo“ spontaniškus pirkinius ir skatina atsargiau planuoti biudžetą.

Žinios ir įgūdžiai padeda sušvelninti emocijų įtaką. Lietuvos bankas 2023 m. apklausoje, atliktoje pagal EBPO metodiką, pirmą kartą šalia finansinio raštingumo ir finansinės gerovės indeksų matavo ir skaitmeninį finansinį raštingumą. Nacionalinės bibliotekos analitinėje apžvalgoje nurodoma, kad būtent šie trys indeksai apibūdina ne tik žinias, bet ir elgesį bei požiūrį (pvz., saugų paslaugų naudojimą).

Todėl finansinis raštingumas yra vienas iš būdų, kaip susitvarkyti su neigiama emocijų įtaka finansams. Tam tikslui yra svarbu susipažinti su finansais: finansine terminologija, sekti finansų rinkos naujienas bei žinoti apie geriausias finansų valdymo praktikas.

Pinigų įtaka psichologijai

Finansinis stresas nėra vien „nemalonus jausmas“ – jis fiziologiškai didina kortizolio lygį, prastina miegą, mažina dėmesio koncentraciją ir produktyvumą. Ekspertai primena, kad ilgalaikis nerimas dėl pinigų dažniau veda į nerimo epizodus ir impulsyvius sprendimus – būtent juos vėliau tenka „gesinti“ naujais finansiniais įsipareigojimais.

Lietuvos mastu psichikos sveikatos problemų paplitimas išties didelis: Higienos institutas skelbia, kad 2016–2022 m. bent vienas psichikos ar elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas maždaug vienam iš aštuonių šalies gyventojų. Finansinis nesaugumas nėra vienintelė priežastis, tačiau jis dažnai veikia kaip „trigeris“ ar palaikantis veiksnys kartu su kitais stresoriais.

Ryšys tarp pinigų ir laimės – ne tiesinis. LRT pokalbiuose psichologė Aistė Diržytė atkreipia dėmesį, kad pajamų lygis pats savaime neužtikrina pasitenkinimo gyvenimu, o ekonomistai pabrėžia, jog didesnės pajamos siejasi su geresne savijauta iki tam tikros ribos ir kad svarbūs ir kiti veiksniai – darbas, santykiai, prasminga veikla.

Kaip suderinti psichologiją ir pinigus?

Pirmiausia – svarbu „psichologiškai draugiškas“ planas. Veikia automatinės taisyklės (pvz., automatinis 10–20 % pajamų pervedimas į santaupas tą pačią dieną), išlaidų „vokeliai“ (t. y. iš anksto nustatytos sumos kategorijoms), 24 val. atvėsimo laikotarpis pirkiniams virš tam tikros sumos ir „iš anksto priimti sprendimai“ (pvz., maksimalus leistinas įmokų santykis, apsauga nuo „pirk dabar – mokėk vėliau“). Šie metodai pripažįsta mūsų smegenų polinkį į trumpalaikį atlygį ir jį suvaldo – be kaltės jausmo ir be sudėtingų skaičiavimų kasdien.

Antra – lygiagrečiai stiprinkite emocinę ir finansinę gerovę. Praktikoje tai reiškia atvirus pokalbius apie pinigus šeimoje, prireikus – konsultacijas (finansines ar psichologines), pasitikėjimą patikimais šaltiniais (pvz., Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro medžiaga) ir žinojimą, kur kreiptis dėl emocinės pagalbos: Sveikatos apsaugos ministerija 2020–2024 m. plėtė psichikos sveikatos paslaugų tinklą, o tai mažina prieigos barjerus žmonėms, patiriantiems finansinį nerimą.