Psichologija

Psichologija

Psichologija yra mokslinė disciplina, kuri siekia geriau suvokti ir paaiškinti psichinius reiškinius ir žmogaus elgesį. Psichologas, priklausomai nuo kvalifikacijos, gali analizuoti tiek individus, tiek grupes. Psichologija – plati disciplina, kuri apima ir gamtos, ir socialinių mokslų sferas; naudoja tiek kiekybinius, tiek kokybinius metodus.

Viena pagrindinių veiklų iš kurios mes pažįstame psichologus, yra jų darbas psichologinio konsultavimo srityje bei sprendžiant įvairias psichinės sveikatos problemas bendrąja prasme (konsultuojant, vedant psichoterapiją ar kt.). Tačiau tai – tik viena iš psichologo veiklos sferų. Kiti psichologai gali pasirinkti dirbti labiau tiriamąjį, laboratorinį ar teorinį darbą. Tačiau visus psichologus, nepriklausomai nuo jų pasirinktos praktinės veiklos krypties sieja bandymas prisidėti prie žmonių gerovės per žmogaus psichinių procesų ir elgesio analizę ir mokslinių išvadų pritaikymo individualioje ar kolektyvinėje žmonių praktikoje.

Pagrindinės teorinės psichologijos kryptys

Psichologija, kaip mokslinė disciplina, apima daug skirtingų teorinių ir praktinės veiklos krypčių. Net ta pačia veikla užsiimantys psichologai (pvz. psichologinį konsultavimą praktikuojantys klinikiniai psichologai) gali smarkiai skirtis savo teorine savivoka ir praktiškai taikomomis priemonėmis. Psichologijoje vyrauja labai daug skirtingų teorinių krypčių, čia pabandysime apžvelgti reikšmingiausia iš jų.

Biologinė psichologija

Šios teorinės krypties šalininkai tiria biologinius procesus (konkrečiai, smegenyse vykstančius procesus) bei jų sąsajas su įvairiais psichiniais reiškiniais. Kitaip tariant, tokios krypties šalininkai analizuoja biologinį psichinių reiškinių ir elgesio pagrindą. Šiuo pagrindu biologinė psichologija yra siejama su neuromokslu.

Tai nebūtinai reiškia, kad kognityvinės psichologijos šalininkas teiks pirmenybę biologiniams procesams, kaip pamatiniams, redukuodamas į juos visus kitus (psichinius ar socialinius fenomenus). Šios krypties psichologai dažniau bando suprasti sąsajas ir priežastingumo ryšius tarp šių skirtingų dėmenų: biologijos, psichologijos ir socialinės aplinkos.

Biheviorizmas

Bihevioristai teigia, kad didelė dalis žmonių elgesio (kaip ir jo sąlygojamų emocijų ir kitų psichologinių reiškinių) yra išmokstama. Todėl, jų teigimu, lygiai taip pat galima išmokti atsikratyti neproduktyvaus elgesio formų, jas pakeičiant produktyvesnėmis.

Žymiausias biheviorizmo pavyzdys yra garsusis Pavlovo eksperimentas, kuriame šuo buvo išmokytas susieti skambučio garsą su maistu, todėl netrukus šuns organizmas į skambutį pradėjo reaguoti taip kaip ir į maistą.

Šiandien biheviorizmas nėra dominuojanti psichologijos kryptis, tačiau ji įtakojo kitų krypčių teoriją ir taikomąją praktiką.

Kognityvinė psichologija

Kognityvinė psichologija tiria įvairius psichikos procesus, pradedant abstrakčiais suvokimo ir atminties procesais ir baigiant konkretesniais problemų sprendimo procesais. Šios krypties šalininkai, dar vadinami kognityvistais, remiasi informacijos apdorojimo modeliais bei funkcionalizmu ir eksperimentine psichologija.

Kognityvinė psichologija atmeta tai, ką jie laiko dogmatiškais biheviorizmo postulatais ir teigia, kad žmonės gali būti įtakojami ne tik tais grubiais mechanizmais, kuriuos aprašo bihevioristai. Todėl kognityvistų dėmesį traukia tokie reiškiniai, kaip kognityvinis tendencingumas ir pan.

Kognityvinė elgesio terapija yra biheviorizmo ir kognityvinės psichologijos sintezė, pritaikyta spręsti konkrečias psichines problemas psichoterapijos kontekste.

Socialinė psichologija

Šios krypties šalininkai domisi socialinės aplinkos įtaka žmonėms ir jų sąveikai. Jie, pavyzdžiui, domisi kaip žmonės (per įtaigą, spaudimą, įtikinimą ir pan.) gali paveikti vieni kitus, kokias reakcijas ir pasekmes tai iššaukia.

Iš to išplaukia ir kitos socialinės psichologijos specializacijos sferos: kultūra, institucijos, organizacijos, kitos žmonių grupės ir socialinė dinamika jų tarpe ir pan.

Psichoanalizė

Viena ryškiausių teorinių ir praktinių psichologijos krypčių yra psichoanalizė. Ji, žinoma, labiausiai sietina su ko gero žinomiausiu kada nors gyvenusiu psichologo – Zigmundu Froidu.

Pagrindinis psichoanalitinės mokyklos skiriamasis bruožas – išskirtinis dėmesys žmogaus pasąmonei. Psichoanalitikai teigia, kad už žmogaus elgseną, psichines reakcijas ir psichinius sutrikimus yra atsakinga pasąmonė: tos bendros asmenybės dalys, kurios glūdi po žmogaus sąmone. Tai yra, pavyzdžiui, žmogaus asmenybę formavę, bet „pamiršti“ (tiesioginė ir netiesiogine šio žodžio prasme) vaikystės įvykiai, seksualumas ir jo nesąmoninga įtaka formuojantis asmenybei.

Kadangi pasąmonė pagal apibrėžimą nėra sąmoningai suvokta asmenybės erdvė, psichoanalitikas savo praktikoje bando ją užčiuopti analizuodamas paciento sapnus, atkreipdamas dėmesį į nevalingus, sąmoningai nepasirinktus pasakymus bei elgesį.

Egzistencinė-humanistinė psichologija

Egzistencinę-humanistinę psichologiją galima laikyti holistinės psichologijos kryptimi. Ji mano, kad kitos kryptis koncentruojasi tik ties vienu ar keliais viso žmogaus fragmentais, kai tuo tarpu teisingas ir iš tikrųjų humanistinis požiūris reikalauja, kad būtų suvokiama žmogaus visuma ir bendras jo santykis su pasauliu.

Ši kryptis buvo įtakota egzistencializmo ir fenomenologijos filosofijos krypčių. Todėl savo teorinė ir praktinėje veikloje, šios krypties šalininkai pabrėžia asmeninio augimo, tapatybės, laisvės, subjektyvumo svarbą bei atmeta determinizmą bei asmens objektifikaciją. Kitaip tariant, egzistencinė-humanistinė psichologija kiekvieną individą suvokia kaip nepriklausomą, laisvą asmenybę, kuri savo subjektyviu veikimu gali kurti save. Todėl tikras pokytis įvyksta ne manipuliuojant žmogumi ar tiesiogiai įtakojant jo biologiją, bet pasikliaujant jo laisva valia keistis ir keisti.

Svarbiausios psichologijos temos

Psichologai tiria ir analizuoja įvairias su žmogaus psichologija ir elgesiu susijusias sritis: savivoką, suvokimą, pasaulio pažinimą, protinius gebėjimus, intelektą, emocijas, subjektyvumą, subjektyvias patirtis, nuotaikas, asmenybę, tarpasmeninius santykius, seksualumą, psichinius sutrikimus, pasąmonę ir jos reiškinius ir kt.

Tačiau beveik visos psichologijos kryptis turi tam tikrus bendrus vardiklius, tam tikras bendras temas, kurios vienija beveik kiekvieną kryptį ir teorinę orientaciją.

Asmenybė

Asmenybės koncepcija yra viena plačiausių ir sulaukianti daugiausia skirtingų interpretacijų. Standartinėje Froido interpretacijoje, asmenybę sudaro trys dalys ir jų tarpusavio sąveika: id, ego ir superego. Išsireiškiant paprasčiausia, id yra nesąmoninga asmenybės dalis, pasąmonė; ego yra sąmoningas ir sprendimus priimantis asmenybės fragmentas; superego yra internalizuotos vertybės, socialinis spaudimas, sąžinės balsas.

Tačiau kiti psichologai siūlo kitokį asmenybės suvokimą ir tam tikrą asmenybių (ar jos archetipų) klasifikacijos sistemą, pabrėžiant, pavyzdžiui, tam tikrus esminius, archetipinius jos fragmentus (intravertas prieš ekstravertą; intuicinis mąstymas prieš loginį mąstymą, planavimas prieš instinktyvų elgesį ir t.t.).

Pasąmonė

Pasąmonė nuo pat psichologijos disciplinos atsiradimo buvo kertinė šios disciplinos koncepcija. Nors šiandien psichoanalitikai suteikia didžiausią svorį šiam reiškiniui, kitos psichologijos kryptis taip pat jį naudoja savo teorinėje ir praktinėje praktikoje.

Pasąmonė taip pat neturi vieningos interpretacijos ir kiekvienos krypties šalininkai ją interpretuoja per savo teorinę prizmę ir prieina skirtingų išvadų ir skirtingų pasąmonės interpretacijų. Tačiau visi psichologai sutinka, kad pasąmonė reiškia tam tikrą žmogaus psichikos fragmentą, kuris nėra lengvai pasiekiamas sąmonės.

Vystymasis

Augimo, brendimo ir bendrai vystymosi tema yra viena centrinių psichologijos disciplinoje. Beveik visi psichologai sutinka, kad vaikystė ir vystymosi laikotarpis jos metu yra centrinis žmogaus formavimosi epizodas. Psichoanalitikai šia įžvalga remiasi savo psichoterapinėje praktikoje. Tačiau bendrai visi psichologai analizuoja žmogaus, jo asmenybės ir kognityvinių procesų vystymąsi ir kitimą bei bando prieiti teorinių išvadų, kurias būtų galima pritaikyti vienoje ar kitoje psichologijos srityje.

Genai ir aplinka

Ši takoskyra yra apie klausimą, kas (labiau) įtakoja vieną ar kitą psichinį reiškinį: aplinka ar genai. Vieni psichologai teigia, kad žmogaus elgesys ir psichika yra daugiau ar mažiau įgimta, t.y. labiausiai įtakojama genų, paveldimumo. Tuo tarpu kiti psichologai teigia, kad žmogus yra labiau įtakojamas aplinkos: kultūros, auklėjimo ir t.t.

Vieniems ir kitiems argumentams pagrįsti naudojami dvynių tyrimų rezultatai, molekulinės genetikos tyrimai ir daugelis kitų metodikų.

Psichologijos pritaikymas praktikoje

Psichologijos teorijos ir tyrimų išvados turi platų pritaikymą praktikoje. Kaip konkrečios išvados, konkretūs rezultatai bus pritaikyti praktikoje labiausiai priklauso nuo psichologo kvalifikacijos ir kurios teorinės ir praktinės krypties šalininkas jis yra.

Psichologo konsultacija ir psichoterapija

Kai mes pagalvojame apie psichologą ir jo darbą, mes dažniausiai įsivaizduojame pokalbį tarp šio specialisto ir jo paciento. Tai yra pokalbiu grįsta terapija, kuria remiasi visi praktikuojantis klinikiniai psichologai, psichoterapeutai ir psichoanalitikai. Net ir tarp jų yra didelių praktinės veiklos ir teorinės psichologijos disciplinos interpretacijos skirtumų, bet visi jie psichologinių tyrimų ar teorijų išvadas sieks pritaikyti būtent terapiniame kontekste.

Psichologinis testavimas

Psichologiniai testai yra vienas iš psichologo veiklos arsenale esančių metodikų. Naudodamas specializuotais ir moksliškai pagrįstais testais, psichologas gali padėti asmeniui geriau įvertinti savo gebėjimus, apsispręsti dėl karjeros krypties, nustatyti depresijos ar kito psichinio sutrikimo laipsnį.

Darbas ir organizacijos

Darbo psichologija gali padėti verslo organizacijoms ir jų vadovams geriau valdyti žmogiškuosius išteklius, užtikrinti produktyvią darbo aplinką, padėti išspręsti konfliktines situacijas ar išvengti jų susidarymo. Šios srities psichologai taip pat gali padėti padidinti darbo našumą, pasidalinti įžvalgomis apie darbo organizavimą bei verslo procesų įtaką darbuotojams.

Socialinė psichologija

Psichologijos pritaikymas socialinėje erdvėje gali padėti geriau suprasti kaip žmones gali paveikti vieni ar kiti socialinės politikos sprendimai, kaip spręsti neigiamus jų padarinius. Šioje sferoje taip pat gali būti taikoma kiekybinė metodika reikalinga kaštų ir naudos analizei.

Palikite komentarą