Psichoterapija

Psichoterapija

Susidūrus su psichologinėmis, emocinėmis, elgesio ar kitomis psichinėmis problemomis, dažniausi psichologinėmis pagalbos pasirinkimai yra du: psichologo konsultacija arba psichoterapija. Abi jos remiasi tuo pačiu terapijos principu: verbaline ir neverbaline komunikacija tarp kliento ir specialisto arba kelių klientų ir specialistų grupinės psichoterapijos atveju.

Tačiau nepaisant savo panašumų, psichoterapija reikšmingai skiriasi nuo psichologinio konsultavimo. Psichoterapiją vykdyti gali tik psichoterapeuto kvalifikaciją turintis specialistas. Ji įgyjama papildomų studijų metu, o dažniausiai ją įgyja psichologinį išsilavinimą ir psichologines konsultacijas vykdyti galintys specialistai, taip tampantys psichologais-psichoterapeutais.

Kas yra psichoterapija?

Psichoterapija yra psichologinės pagalbos būdas, kuris remiasi pokalbiu, bendravimu tarp kliento ir terapeuto. Labiau nei psichologas, psichoterapeutas kartu su klientu analizuoja jo psichologiją, jo vidinį, emocinį pasaulį, asmenybę bei jos formavimąsi, taip pat kitus gilesnius pasąmonės reiškinius. Būtent išskirtinis dėmesys žmogaus pasąmonei, jos vidiniam prieštaravimams, vaikystėje asmenybės formavimosi metu sukurtiems adaptaciniams, gynybos ir kitiems psichiniams, emociniams ir elgesio mechanizmams psichoterapija skiria išskirtinį dėmesį.

Būtent šių pasąmonės procesų ir reikšmingų praeities įvykių sąlygoti elgesio mechanizmai dažnai yra arba pati problema, arba sunkumų šaltinis.

Psichoterapijos pagalba siekiama ne tik padėti klientui išspręsti konkrečias jo problemas, bet taip pat suteikti žinių ir įrankių šių ir kitų sunkumų sprendimui ateityje ir už terapijos bei psichoterapeuto kabineto ribų. Todėl psichoterapijos metu skiriamas išskirtinis dėmesys geriau suprasti kliento pasąmonę ir gilesnius psichinius asmenybės funkcionavimo mechanizmus.

Kitaip nei psichologinis konsultavimas, kuris gali būti ir vienkartinis bei skirtas konkrečiai gyvenimo situacijai, situaciniam sunkumui spręsti, įprastai psichoterapija yra ilgalaikis procesas. Apie ją reikėtų galvoti būtent kaip apie procesą, o ne įvykį. Psichoterapija dažniausiai vyksta nuo 1 iki 3 kartų per savaitę ir gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net metų. Viskas priklauso nuo terapijos tikslų, įdedamų pastangų, problemų sudėtingumo, pačio kliento noro ir poreikio tęsti psichoterapiją.

Kuo naudinga psichoterapija?

Psichoterapija gali būti naudinga visiems patiriantiems įvairių psichologinių sunkumų gyvenime. Kai kurių psichinių sutrikimų atveju gali reikėti ir psichiatro pagalbos. Tokiais atvejais psichoterapija yra derinama su psichiatru paskirtu gydymu. Tačiau terapija gali būti naudinga ir siekiantiems geriau pažinti save, geriau suprasti savo asmenybę, nueitą gyvenimo kelią ir jo įtaką jai.

Galima išskirti tris sritis, kuriose psichoterapija gali pasitarnauti labiausiai.

Savęs pažinimas

Dalis į psichoterapija ateinančių žmonių neturi konkrečių nusiskundimų, bet nori geriau save pažinti, įgauti žinių bei gebėjimų ir toliau save analizuoti nepriklausomai nuo psichoterapeuto. Tokia terapija trunka tiek, kiek klientas mato ją esant naudinga išsikeltiems savęs pažinimo tikslams.

Asmenybės sutrikimas

Vienos sudėtingiausių problemų, kurių išsprendimas užtrunka ilgiausiai yra asmenybės sutrikimai. Iš jų kyla sunkumai, kurių išspręsti neįmanoma kažkuriuo lygmeniu nekeičiant neigiamas patirtis sąlygojančių asmenybės aspektų. Kadangi čia psichoterapijos objektu tampa patys intymiausi žmogaus esybės klodai, dažniausiai pokyčiai būna lėti, o terapija – ilgalaikė, galinti trukti iki kelių metų ar dar ilgiau.

Konkrečios, situacinės problemos

Trečioji sritis, kur psichoterapija gali būti naudinga yra konkrečios, situacinės problemos. Psichoterapeutas gali padėti spręsti įvairias psichines problemas, tarp kurių dažniausios:

  • nerimas, įtampa, stresas;
  • baimės ir fobijos;
  • depresija;
  • tarpasmeniniai santykiai;
  • kaltės ir gėdos jausmas;
  • pasitikėjimo savimi trūkumas;
  • traumos ir kiti kriziniai išgyvenimai;
  • priklausomybės ir t.t.

Palyginus su asmenybės sutrikimų atveju, tokia psichoterapija vidutiniškai trunka daug trumpiau. Jos metu gali būti skiriama mažiau dėmesio gilesnei analizei, labiau koncentruojantis į konkrečius elgesio pokyčius. Geriausias tokios terapijos pavyzdys yra kognityvinė elgesio terapija (KET).

Kaip vyksta psichoterapija?

Kadangi psichoterapija yra gydymo metodas paremtas bendravimu ir žmogišku ryšiu tarp kliento ir terapeuto, santykis tarp abiejų pusių yra sėkmingos terapijos pamatas. Todėl labai svarbu, kad klientas pasitikėtų terapeutu, nebijotų jam atsiverti. Nesant pasitikėjimą sąlygojančio ryšio tarp kliento ir terapeuto, pastarajam neužtikrinant saugios terapinės aplinkos ir konfidencialumo, terapija negalės vykti sėkmingai. Visa tai turėtų paaiškėti pirmojo ar pirmųjų susitikimų metu.

Pirmojo ar pirmųjų susitikimų metu yra vykdoma analizė, problemos diagnostika. Psichoterapeutas domisi kliento problemomis, bando suprasti jų ištakas, funkciją, vietą platesniame gyvenimo kontekste. Klientas atsako į įvairius klausimus apie savo gyvenimą, praeitį, vaikystę.

Po šio susipažinimo etapo (dažniausiai po pirmos sesijos), jei klientui psichoterapeutas tinka, o specialistas teigia galįs padėti, klientas ir psichoterapeutas sutaria dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Išsiaiškinami kliento lūkesčiai ir galimybės. Yra sutariama dėl psichoterapijos vietos, dažnumo, kainos, apmokėjimų, kitų sąlygų.

Po to seka psichoterapija pagal sutartą planą, kurios metu klientas į kiekvieną terapijos sesiją ateina kalbėti apie jam svarbius dalykus laisvų asociacijų principu. Išankstinis pasiruošimas sesijoms nėra būtinas, nebent su psichoterapeutu sutariama kitaip.

Palikite komentarą