Mitai apie psichoterapiją

Mitai apie psichoterapiją

Psichoterapija Lietuvoje vis dar yra apipinta mitais, kurie neleidžia į šią profesinę praktiką pažiūrėti dalykišku ir realybę atitinkančiu žvilgsniu. Nuo to, žinoma, nukenčia patys žmonės, kurie dėl šių gajų mitų nesikreipia pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą, nors šioji jiems galėtų būti labai naudinga. Pabandykime paanalizuoti, kokie gi didžiausi mitai apie psichoterapiją egzistuoja Lietuvoje ir kaip galima juos paneigti.

Psichoterapija skirta tik psichiškai nesveikiems žmonėms

Psichoterapija yra skirta žmonėms, kurie turi įvairiausių nusiskundimų. Tai gali būti depresija, asmenybės sutrikimai, obsesinis kompulsinis sutrikimas, potrauminio streso sindromas, anoreksija, bulimija ir kiti valgymo sutrikimai, priklausomybė alkoholiui ar kitiems narkotikams, taip pat bipolinis sutrikimas, šizofrenija ar kitos rimtos psichinės ligos.

Bet lygiai taip pat psichoterapija gali būti skirta žmonėms, kurie turi daug mažesnių problemų. Tai gali būti sunkūs išgyvenimai, problemos darbe ar santykiuose, jaučiamas nerimas ar stresas, nuovargis, pyktis, agresija ar kitos varginančios ir kasdienybėje trukdančios problemos.

Kitaip tariant, psichoterapija yra skirta visiems, kurie jaučia bet kokį psichologinį diskomfortą. Toli gražu ne kiekvienas psichoterapiją lankantis žmogus turi rimtą psichinę ligą ar sutrikimą. Kai kuriems tai yra tiesiog būdas susitvarkyti su labai kasdieniškomis problemomis, kurių nepajėgiama išspręsti be profesionalios pagalbos.

Galiausiai, psichoterapija gali būti skirta ir žmonėms, kurie neturi jokių apčiuopiamų psichologinių problemų, bet tiesiog nori geriau save pažinti. Todėl teigti, kad psichoterapija ar psichologo konsultacijos bendrąja prasme yra skirtos tik psichinių ligų turintiems žmonėms – didelė klaida.

Psichoterapija trunka amžinai

Psichoterapija neturi iš anksto numatyto termino, kada ji privalo baigtis. Tai priklauso nuo daug aplinkybių: nuo turimos problemos ir jos dydžio, nuo sesijų dažnumo, nuo psichoterapeuto kompetencijos ir kt. Galiausiai viskas atsiremia į tai, kaip sėkmingai vyksta pati psichoterapija, ko, deja, neįmanoma numatyti iš anksto.

Tačiau viskas priklauso nuo pačio kliento: jis psichoterapiją gali nutraukti bet kuriuo metu ir dėl bet kokios priežasties. Be to, psichoterapeuto tikslas yra suteikti klientui savianalizės ir pagalbos sau įrankius, kad klientas galėtų padėti sau ir už psichoterapeuto kabineto ribų, ir psichoterapijai pasibaigus.

Tiesa, apie abejones dėl psichoterapijos eigos ar net jos nutraukimo visada rekomenduojama pasikalbėti su pačiu psichoterapeutu. Be to, šiuos klausimus taip pat rekomenduojama aptarti su pirmo apsilankymo metu. Galbūt tikslių atsakymų specialistas jums pateikti negalės, bet kartu galėsite išsikelti konkrečius tikslus ir nusibrėžti tam tikras proceso gaires, kurios leis geriau orientuotis psichoterapijos eigoje. Bet kad ji netrunka amžinai ir jūs turite visus įrankius ją bet kada nutraukti – faktas.

Psichoterapija yra labai brangi

Brangu ar pigu – subjektyvaus konteksto vertinimo klausimas. Didmiesčiuose, pvz. Vilniuje ar Kaune, vienos sesijos kaina gali svyruoti nuo 30 iki 60 eurų. Turbūt įprastinė, vidutinė vienos sesijos kaina būtų apie 40 eurų. Mažesniuose miesteliuose galima tikėtis šiek tiek mažesnių kainų.

Bet labiausiai psichoterapeuto įkainius įtakoja specialisto patirtis ir kvalifikacija. Pradedantieji psichologai ir psichoterapeutai turės mažesnius įkainius, o ilgą patirtį sukaupę ir užsitarnavę gerą vardą – didesnius. Todėl kainos svyruoja pakankamai, kad kiekvienas galėtų rasti psichologą ar psichoterapeutą pagal savo kišenę.

O jei įkainiai vis tiek yra per daug dideli, visada galite pasinaudoti nemokama psichologo pagalba jūsų poliklinikos psichikos sveikatos centre.

Psichoterapija nėra pagrįsta mokslu

Kiekvienas psichologas turi įgyti profesionalią ir valstybinius standartus atitinkančią kvalifikaciją, kad galėtų teikti psichologinę pagalbą. Psichoterapeutai turi dalyvauti papildomuose kursuose ir įgyti papildomą kvalifikaciją, kad galėtų teikti psichoterapijos paslaugas. Todėl kiekvienas Lietuvoje psichoterapijos paslaugas teikiantis specialistas privalo būti atitinkamai kvalifikuotas.

Pati psichoterapija taip pat yra grindžiama ilgus metus vystyta ir tobulinta teorija, o taip pat ir naujausiais empiriniais tyrimais ir jų duomenimis. Psichoterapijos ir atskirų jos formų efektyvumas gali būti pagrįstas tiek teoriškai, tiek empiriškai (čia rasite dalį tyrimų apie kognityvinės elgesio terapijos naudą), todėl nepagrįsta manyti, kad psichoterapija neturi mokslinio pagrindo.

Psichoterapeutas tik klausysis manęs kalbant, kol aš gulėsiu ant sofos

Jei jūsų pažintis su psichoterapija apsiriboja filmais ir serialais, tai turbūt ją įsivaizduojate taip: jūs gulite ant sofos, žiūrite į lubas ir tiesiog dalinatės savo mintimis, kurias psichoterapeutas nebyliai užsirašo į sąsiuvinį. Toks vaizdinys labiau apibrėžia ne psichoterapiją apskritai, bet konkrečią jos formą: psichoanalizę.

Kitos psichoterapijos formos, kaip ir psichologinis konsultavimas apskritai, atrodo kiek kitaip. Čia klientas sėdi priešais psichologą ar psichoterapeutą ir su juo kalbasi. Psichoterapija yra grįsta ne monologu, bet dialogu. Tai reiškia, kad nors centrinę vietą jame užimate jūs ir didžiąją dalį laiko taip pat kalbate jūs, psichoterapeutas taip pat įdeda savo indėlį į dialogą ir pasidalina savo mintimis replikuodamas į jūsų mintis, pasidalindamas savo pastebėjimais, bandydamas atkreipti jūsų dėmesį į tam tikrus jūsų išsakytų minčių aspektus.

Todėl klaidinga manyti, kad psichoterapeutas tik išklausys jūsų ir nepasiūlys jokio indėlio šiame procese.

Psichoterapeutas mane teis ir bandys primesti man savo pasaulėvoką

Mes bijome atvirauti kitiems žmonėms, nes nuogąstaujame, kad būsime teisiami, jausime gėdą ir nesulauksime palaikymo. Nuo visų kitų pokalbių su žmonėmis psichoterapija skiriasi tuo, kad joje galima atsiverti ir nejausti šių baimių. Psichoterapeutas, būdamas profesionalas, niekada neteis jūsų dėl to, kuo su juo dalinatės. Jis puikiai supranta žmonių problemas ir silpnybes bei su jomis susiduria kiekvieną dieną, o taip pat supranta, kad klientų moralinis vertinimas nebus produktyvus. Be to, to daryti jam neleistų ir profesinė etika.

Taip pat psichoterapeutas tikrai nebandys jums primesti savo pasaulėvokos ir neaiškins jums, kaip iš tikrųjų reikia gyventi ir elgtis. Jis tik bandys pasufleruoti tam tikrus galimus atsakymus, bandys pasidalinti kitokiu požiūrio kampu į jūsų gyvenimą ir problemas. Užuot bandęs primesti savo pasaulėvoką, jis tik bandys atverti naujas perspektyvas, kurios gali pagerinti jūsų gyvenimo kokybę.

Tokių ir panašių mitų apie psichoterapiją yra tikrai labai daug. Bet kaip galite matyti, jie gali būti labai lengvai paneigti. Jei jūs turite bet kokių psichologinių problemų ir dėl jų kenčia jūsų gyvenimo kokybė, nepabijokite kreiptis psichologinės pagalbos, pasikonsultuoti su psichologu ar net pradėti lankyti psichoterapiją. Nepasiduokite neigiamiems stereotipams ir netikėkite mitais, nes psichologas ar psichoterapeutas tikrai gali jums padėti.

Atsiliepimai

mood_bad
  • Kol kas atsiliepimų nėra.
  • chat
    Add a comment