Kaip kovoti su stresu ir nerimu? 8 patarimai

Stresas ir nerimas

Stresas ir nerimas yra daugelio žmonių kasdienybė. Kai kuriems tai pasireiškia stipriau, o kai kuriems – silpniau. Kai kurie su tuo susitvarko geriau, o kiti – prasčiau. Bet negalima paneigti, kad stresas ir nerimas yra daugelio žmonių kasdieniai palydovai. Tą įtakoti gali darbas, problemos šeimoje, finansiniai įsipareigojimai, kitų tarpasmeninių santykių problemos ir t.t.

Jausti stresą ir nerimą yra normalu, tačiau kai kuriems žmonėms tai gali tapti įkyrių, kasdieniu reiškiniu, kuris tiesiogiai ir neigiamai įtakoja gyvenimo kokybę bei sveikatą. O blogiausia, jei tokie žmonės neranda ar nežino būdų sau padėti. Tokiais atvejais padidėja rizika, kad bus griebtasi pražūtingų ir problemos nesprendžiančių priemonių – alkoholio, narkotikų ir pan.

Dėl šių ir kitų priežasčių yra labai svarbu sumažinti išgyvenamo streso ir nerimo kiekį, ypač tuomet, kai šie išgyvenimai tampa chroniški. Kaip rodo tyrimai, stresas yra ne tik psichologinę savijautą, bet ir fizinę sveikatą įtakojantis veiksnys.

Kiekviena situacija yra skirtinga, todėl nėra vieno būdo, kaip išspręsti streso ir nerimo problemą. Vieniems gali padėti elementarūs kvėpavimo pratimai ar nedideli gyvenimo būdo pokyčiai, kitiems gali padėti tik psichologas ar medikamentinis gydymas. Visa tai priklauso nuo konkrečios asmeninės situacijos, asmenybės būdų, problemų masto, gretutinių problemų, bendros psichologinės būsenos ir kt. Todėl ne kiekvienas žemiau pateiktas patarimas, kaip sumažinti nerimą ir stresą, duos vienodą naudą kiekvienam su šiomis problemomis susiduriančiam asmeniui. Tačiau tai – pagrindiniai, mokslu pagrįsti savipagalbos būdai kovoti su stresu ir nerimu.

Daugiau fizinio aktyvumo

Pastovus didesnis fizinio aktyvumo kiekis gali ne tik sumažinti streso ir nerimo kiekį, bet taip pat pagerinti bendrą savijautą, rodo tyrimai. Teigiamai paveikti gali ne tik aktyvus sportas, bet ir lengvesnės fizinio aktyvumo formos: pasivaikščiojimas, lengvas bėgiojimas ar pasivažinėjimas dviračiu.

Pakeiskite savo mityba

Taip kaip stresas ir nerimas gali neigiamai paveikti fizinę būklę, taip ir fizinė būklė gali įtakoti jaučiamą stresą ir nerimą.

Todėl yra svarbu su maistu gauti pakankamai maistinių medžiagų, dalis kurių tiesiogiai įtakoja nervų sistemą bei yra atsakingi už streso valdymą (pvz. magnis ir B grupės vitaminai). Todėl rekomenduotina vengti smarkiai apdorotų ir perdirbtų maisto produktų bei valgyti pakankamai daržovių, vaisių, riešutų, sėklų, pilno grūdo produktų.

Pagalvokite apie maisto papildus

Kaip minėta aukščiau, tam tikrų maisto medžiagų trūkumas gali neigiamai įtakoti psichinę savijautą. Todėl jei neįmanoma gauti pakankamo kiekio būtinųjų maistinių medžiagų kartu su maistu, apsvarstykite maisto papildų galimybę.

Tačiau ne visi maisto papildai gali būti vienodai naudingi ar nepavojingi kiekvienam jį vartojančiam. Rekomenduotina prieš priimant sprendimą pradėti vartoti maisto papildus, pirmiausia pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

Praleiskite mažiau laiko prie telefono, kompiuterio ar televizoriaus ekrano

Išmanusis telefonas ir internetas šiandien yra tapę beveik neatsiejama kasdienybės ir profesinio gyvenimo dalimi. Visiškai išvengti šių technologijų naudojimosi yra praktiškai neįmanoma. Tačiau tyrimai rodo, kad per didelis laiko tarpas, praleistas naudojantis mobiliuoju telefonu, neigiamai įtakoja psichinę savijautą. Tai taip pat gali neigiamai paveikti miego kokybę, kas savo ruožtu gali padidinti jautrumą stresui ir nerimui.

Taip pat rekomenduojama vengti ne tik perteklinio naudojimosi telefonu, bet ir saugotis paveikių dirgiklių (pvz. stresą keliančių naujienų, įrašų socialiniuose tinkluose ir pan.).

Sumažinkite kofeino vartojimą

Vienas iš gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių, kuris gali padėti sumažinti streso ir nerimo kiekį gyvenime yra suvartojama kofeino kiekio sumažinimas.

Per didelis suvartojamo kofeino kiekis gali paaštrinti streso ir nerimo išgyvenimus, rodo tyrimai. Be to, kofeinas gali neigiamai paveikti miego kokybę, todėl taip pat rekomenduotina vengti kavos vartojimo vakare ir prieš miegą.

Skirtingi žmonės turės skirtingus kofeino tolerancijos lygius, todėl svarbu atsižvelgti į konkrečias asmens aplinkybės, jo jautrumą kofeinui. Todėl kiek smarkiai reikėtų sumažinti kofeino kiekį patiriantiems stresą ir nerimą ir ar tai apskritai padėtų, didele dalimi priklauso nuo jautrumo kofeinui. Bet kuriuo atveju, svarbu tai turėti omenyje, jei galvojama apie teigiamai galinčius paveikti gyvenimo būdo ir mitybos pokyčius.

Praleiskite daugiau laiko su artimaisiais

Vienatvė yra veiksnys, kuris gali paaštrinti streso ir nerimo pojūčius. Todėl tokiais atvejais svarbu turėti socialinę atramą, t.y. žmones, kurie galėtų padėti išgyventi šias sunkias emocijas.

Jei negalite tokios atramos rasti šeimoje ar artimųjų rate, pagelbėti gali įvairios socialinės grupės, savanorystės organizacijos ir pan.

Pasinaudokite psichologo pagalba

Jei negalite sulaukti pagalbos iš šeimos narių ar artimųjų (ir tais atvejais, kai tokia pagalba nepadeda išspręsti problemos), apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į psichologą. Psichologo konsultacija ar psichoterapija (žr. kognityvinę elgesio terapiją) yra veiksmingas būdas kovoti su stresu ir nerimu.

Stresas ir nerimas yra vienos iš dažniausiai minimų kreipimosi į psichologą priežasčių. Psichologai yra profesionaliai paruošti padėti spręsti tokias problemas bei gali pasiūlyti įvairias metodikas, kurios yra pritaikomos atsižvelgiant į konkrečią kiekvieno kliento situaciją.

Dėl psichologinės pagalbos galite kreiptis į savo šeimos gydytoją, psichinės sveikatos centrą ar susirasti psichologą psichoterapijos.lt puslapyje.

Užsiimkite meditacija

Meditacija ir elementariausi kvėpavimo pratimai gali teigiamai įtakoti bendrą psichologinę savijautą. Net trumpalaikė meditacija gali duoti teigiamą impulsą šiuo atžvilgiu.

Apibendrinimas

Stresas ir nerimas – neišvengiamos sudedamosios gyvenimo dalys. Tačiau jei pavieniai streso ar nerimo epizodai yra normalus ir neišvengiamas reiškinys, tai chroniškas stresas ir nerimas gali turėti neigiamų padarinių sveikatai ir bendrai savijautai.

Todėl rekomenduojama atlikti tam tikrus kasdienybės ar gyvenimo būdo pokyčius, aptartus aukščiau, o esant poreikiui, pasinaudoti specialisto – psichologo ar psichoterapeuto – pagalba.

Palikite komentarą